Rinkimų kampanijos tiesiojoje daug tuščių pagyrų ir trūkumas tikrų istorijų apie vieno ar kito kandidato padarytas klaidas. Lietuvos lošimo paslaugų rinka 2022 metais fiksavo realią žalą, kurią sukėlė kandidato į Vilniaus merus Mykolo Majausko manipuliacijos – iš Seimo tribūnos jis žadėjo aukso kalnus, o realybėje gavome visiškai priešingą rezultatą. Šios klaidos turi būti įvertintos ir ištaisytos, o ne apdovanotos.
Kone dešimtmetį Lietuvoje gyventojų baimės išnaudotos selektyvios verslą griaunančios teisėkūros tikslais. Jomis kaip išradingas manipuliatorius pasinaudojo ir Mykolas Majauskas – žadėjo kovą prieš neva itin didelį problemų dėl lošimų mastą, tačiau oficiali 2019-2022 metų statistika rodo, kad lošimo paslaugų vartojimas (kiek intensyviai lošiama) išaugo daugiau nei milijardu eurų (beveik padvigubėjo), o piliečių išlaidos (bendra išleista suma) išaugo beveik per pusę iki daugiau nei 250 mln. € per metus. Taigi, vietoj saugesnių ir nuosaikesnių ribotų lošimų Mykolo Majausko pastangomis lietuviai lošimų, teikiamų nuotoliniu būdu, sąskaita lošė kartais daugiau, kas neginčijamai sukūrė didesnes socialines rizikas vartotojams.
Nors Lietuvoje valstybės pastangomis iki šiol neatliktas nei vienas lošimo paslaugų paplitimo tyrimas, iš Seimo tribūnos Mykolas Majauskas užtikrintai kalbėjo apie neva itin didelį probleminio lošimo mastą. Tuo metu Mykolo Romerio universiteto mokslininkų grupės tęstinis 2017-2022 metais vykdytas tyrimas atskleidė, kad per paskutinį dešimtmetį jokių esminių problemų dėl lošimo paslaugų Lietuvoje nėra – mūsų šalies rodikliai priskirtini saugiųjų Europos valstybių pusei. Tą patį rodo ir Higienos instituto, valstybės įgalioto kaupti statistiką, duomenys – nuo priklausomybės lošimams, kaip pagrindinės diagnozės, gydosi itin mažai piliečių, šis susirgimas priskiriamas „retų ligų“ kategorijai. Visus šiuos duomenis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, kuruojantis lošimo paslaugų veiklą, ir jo tuometinis pirmininkas turėjo, tačiau paprasčiausiai nuslėpė.
Oficiali istorijos pradžia – 2021 metų birželio 30 diena, kai Mykolas Majauskas Seimo plenariniame posėdyje pristatė savo neva saugesnių azartinių lošimų idėją, skambiai ją pavadindamas „pertvarka“ – kad kiekviena fizinė lošimo paslaugas jau du dešimtmečius teikianti vieta kažkodėl kas 5 metus turėtų gauti vietos savivaldybės sutikimą veiklai. Iki tol nei lažybų punktams, nei totalizatoriams, nei bingo ar lošimo automatų salonams tokių sutikimų nereikėjo. O tokių veikiančių vietų Lietuvoje šiandien apie 400 – tai erdvės laisvalaikiui, judesys tyliuose rajonų centruose, kone pusantro tūkstančio darbo vietų.
Pirmu žvilgsniu gali atrodyti, jog idėja išties socialiai atsakinga – neva vietos biurokratai puikiai žino situaciją, jaučia gyventojų nuotaikas ir jų lūkesčius. Todėl jie ir leistų arba užblokuotų tokių pramogų vietų steigimą. Seimo nariai neįsigilino, kad 5 metų terminas „per aplink“ faktiškai panaikina bet kokią galimybę steigti naujas vietas, o antrą dešimtmetį veikiančių veiklą pratęsti. Preliminarūs Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos skaičiavimai rodo, jog po M. Majausko pertvarkos, ženkliai padidinusios licencijų įkainius, vieno lošimo automatų salono atsipirkimo terminas sieks daugiau nei 20 metų!
Toks investicijų atsipirkimo terminas – daugiau nei 20 metų – yra atviras kenkimas ar idėjų utopiškumas? Juk kas 5 metus savivaldybės taryba gali sutikimą veiklai panaikinti. Taip išoriškai „socialiai atsakingu“ pasiūlymu Mykolas Majauskas suklaidino daugelį patiklių savo kolegų politikų, o iš tiesų sunaikino šio nuosaikių pramogų sektoriaus ateitį, gal ir dabartį.
Seimo nario „pertvarkos“ įstatyme numatyta, kad, teikiant prašymą Lošimų priežiūros tarnybai dėl leidimo lošimo organizavimo vietai atidaryti, savivaldybės sutikimas turi būti ne senesnis kaip 2 mėnesiai nuo jo patvirtinimo. Tačiau „lošimų verslo žinovas“ M. Majauskas turėjo žinoti, kad toks terminas yra per trumpas visoms kitoms biurokratinėms procedūroms. Pavyzdžiui, privalomas patalpų paskirties pakeitimas, turtinio vieneto suformavimas, kaip rodo praktika, užtrunka nuo 4 iki 6 mėnesių. Kitaip tariant, net ir gavus vietos savivaldybės tarybos sutikimą, gauti Lošimų priežiūros tarnybos leidimą galimybės nėra vien dėl kalendorinių priežasčių.
Kita Mykolo Majausko idėjų keistenybė, kurią fiksavo ir savo pastabose tiesiogiai nurodė Specialiųjų tyrimų tarnyba – tai kone atviras lobizmas nuotolinių lošimų naudai, kurių veiklai jis „uždegė“ ryškiai žalią šviesą. Jei dabar prekybos centre lažybų punktui įsteigti reikalingas savivaldybės tarybos sutikimas, tai tame pačiame prekybos centre ar net jo parkavimo aikštelėje, ar tiesiog namuose ant sofos bet kuris Lietuvos pilietis gali laisvai atsidaryti savo mobilų telefoną ir jame mėgautis tomis pačiomis lažybų paslaugomis. Joms jokio vietos savivaldybės tarybos sutikimo nereikia, nes jos (pagal M. Majauską) visuomenei neva jokio poveikio nedaro!
Buvo žinoma, kad „pertvarkai pagal M. Majauską“ nebuvo nei sveikatos, nei probleminio lošimo, nei kriminogeninio, socialinio, kultūrinio ar kito objektyviais duomenimis pagrįsto motyvo, todėl M. Majauskas projekte tokių duomenų ir neteikė. Detali analizė parodė, kad Seimo narys teikė iniciatyvas, atsietas nuo realybės. Tokiu būdu kenkė tiek vartotojams, tiek valstybei, tiek jau dvidešimt metų veikiančiam nacionalinio kapitalo verslui, nors Europos Teisingumo Teismo praktika įspėja, jog, neturint tyrimais pagrįstų duomenų, tokių manipuliacijų valstybės narės lošimų reguliavime nesiimtų.
Mažai kas suveda, kad smulkių kavinių ir restoranų gelbėjimo nuo PVM mokesčio veidu tapęs Mykolas Majauskas tuo pat metu darė milijonais eurų skaičiuojamą žalą valstybei specialiojo lošimų ir loterijų mokesčio srityje. Visiems vienodu tarifu pakėlęs tarifą jis bandė į bankrotą nuvesti smulkiuosius rinkos dalyvius, kurių rinkos dalies sąskaita rinkoje dominuojantys 2-3 lyderiai pastaraisiais metais fiksuoja pelno maržas, siekiančias net iki 50-60% bendrųjų pajamų. Tai galinčio suvaldyti progresinių mokesčių tarifo atsisakęs Mykolas Majauskas ir tokiu būdu veikė vienos ir tos pačios interesų grupės naudai. Deja, bet valstybės ir vartotojų sąskaita.
Gali būti, kad taip smarkiai Mykolas Majauskas viešai melavo ir veiksmais manipuliavo viešąja nuomone bei kolegomis Seimo nariais dėl savo visiško nesusigaudymo ir profesinės nekompetencijos. Lygiai taip pat gali būti, kad jis taip veikė iš asmeniškai naudingų korupcinių paskatų.
Visais atvejais kuo greičiau turi būti grįžtama prie jo idėjų nešališko įvertinimo, valstybei palankaus balanso atkūrimo, o už kenkimą viešajam interesui iš Seimo nario pareikalauta atsakomybės. Tam pagrindas yra – Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija oficialiai kreipėsi į Seimo valdybą su faktais ir duomenis, objektyviai parodančiais Mykolo Majausko klaidų mastą.
Belieka išlikti optimistais ir tikėtis, jog neatidėliojant pavasario sesijoje, vykdydamas parlamentinės kontrolės funkciją, to ir imsis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas bei jo naujasis pirmininkas, nes dešimtys milijonų eurų, kuriuos kasmet praranda valstybė, yra tikrai verti aukščiausių politikų dėmesio.
O jūs – rinkėjai – prisiminkite, kad Mykolas Majauskas įtaigiai gražiai kalbėti ir žadėti moka, tačiau, kaip sakoma, „ne viskas auksas, kas blizga“.
Evaldas Magelinskas
Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas